grybauti

grybauti
1 grybáuti, -áuja, -ãvo 1. intr., tr. grybus rinkti: Jau bobutės lekia grybáuti Sml. Rudenį karvės papranta grybáuti Dkš. Reikia grybáuti grybai, kolei dygsta Ds. 2. intr. visti grybui (puviniui): Grybas negrybaus, jei pečiaus išdagų pripilsi po grindų Šts. \ grybauti; apgrybauti; atsigrybauti; įsigrybauti; išgrybauti; nugrybauti; pagrybauti; prigrybauti; susigrybauti; užsigrybauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • grybauti — grybáuti vksm. Grybavaũ šilè pùsę dienõs ir radaũ tik kẽturis baravykùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • grybauti — 2 grybauti, auja, ãvo tr. juok. griebti, stverti: ^ Velniai grybaus visus kartu Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukilti — nuki̇̀lti vksm. Anksti̇̀ nuki̇̀lome į mi̇̀šką grybáuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • paklaidinti — paklaidi̇̀nti vksm. Ji̇̀s išsiviliójo visùs grybáuti, paklaidi̇̀no ir pali̇̀ko gi̇̀rioje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šilas — ši̇̀las dkt. Ei̇̃name į ši̇̀lą grybáuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žiopla — žiópla dkt. Su tókiu žiópla nei̇̃k grybáuti, nes turėsi var̃go …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ankstokas — ankstokas, a adj. (1) apyankstis: Dar ankstokas laikas keltis Ėr. ankstoka n.: Ankstoka dar miežiai sėti: rugiai tebėr bembly Kp. ankstokai adv., ankstokaĩ K; R: Ankstokai nukilęs eisiu grybauti Alk. Ar anksti kelsimės? – Ankstokai Kp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgrybauti — 1 apgrybauti intr. pelėsiais, grybais apaugti: Apgrybãvęs pienas Ggr. grybauti; apgrybauti; atsigrybauti; įsigrybauti; išgrybauti; nugrybauti; pagrybauti; prigrybauti; susigrybauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsigrybauti — 1 atsigrybauti Š atsirinkti grybų. grybauti; apgrybauti; atsigrybauti; įsigrybauti; išgrybauti; nugrybauti; pagrybauti; prigrybauti; susigrybauti; užsigrybauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • boba — sf. (1) 1. R, K menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė: Vetuša boba SD4. Da boba drūta, apie pečių sukas kai ratas Klt. Drūta (tvirta) boba, nei su girnoms nesumaltum B. Boba – gana stora, raudona, dikta, pilvota Žem. Susisėdę bobos i plepa …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”